Darbuotojų motyvacijos tyrimas: daugiau kaip pusė – motyvuoti ne ilgiau kaip metams

Nors įmonėms konkuruojant dėl darbuotojų yra svarbi ir jų ilgalaikė motyvacija, daugiau kaip pusė šalies dirbančiųjų (54 proc.) teigia, kad darbdavių taikomos motyvavimo priemonės juos skatina iki vienų metų. Beveik trečdalis (29 proc.) mano, kad jos yra veiksmingos nuo dvejų iki penkerių metų ir vos 17 proc. – daugiau kaip penkerius metus. Tai paaiškėjo apklausus šalies gyventojus, dirbančius skatinimo priemones taikančiose įmonėse.

Tokį dirbančiųjų vertinimą galėjo lemti ir darbdavių taikomos motyvacijos priemonės. Šalies įmonių tyrimas atskleidė, kad šiemet įmonėse populiariausias buvo skatinimas priedu prie atlyginimo (taikė 70 proc. įmonių), toliau sekė asmeninio profesinio tobulėjimo galimybė (62 proc.), skatinimas kitomis naudomis (49 proc.), sveikatos draudimas (21 proc.) ir skatinimas kaupimu pensijai (12 proc.). Iš viso skatinimo priemones šiemet taikė 85 proc. įmonių.

Tuo tarpu, vertindami, kokios motyvavimo priemonės skatintų jų ilgalaikį lojalumą darbdaviui, šalies dirbantys gyventojai pirmenybę teikė priedui prie atlyginimo (79 proc.), skatinimui kaupimu pensijai (36 proc.), sveikatos draudimui ir asmeninio profesinio tobulėjimo galimybei (po 24 proc.), skatinimui kitomis naudomis (18 proc.).

Vis aktualiau ir darbdaviams, ir darbuotojams

„Šių metų šalies darbdavių ir dirbančiųjų tyrimai parodė, kad, siekdamos efektyvesnės ilgalaikės motyvacijos, įmonės turėtų labiau įvertinti darbuotojų poreikius. Matyti, kad įmonės girdi poreikį skatinti darbuotojus priedu prie atlyginimo bei suteikti galimybę tobulėti, tačiau dar vieną darbuotojams aktualią ilgalaikės motyvacijos priemonę – skatinimą kaupimu pensijai – taiko dar vangiai. Ji pagal svarbą darbuotojų ilgalaikei motyvacijai buvo antroji, o darbdavių taikomų priemonių sąraše – vos penkta pagal taikymo dažnumą“, – sako „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Jos teigimu, nors skaičiai rodo, kad darbuotojus kaupimu pensija skatina palyginti nedidelė dalis darbdavių, pastaruoju metu susidomėjimas šia galimybe vis didėja. Darbdaviams ši skatinimo priemonė tampa aktuali konkuruojant dėl darbuotojų, ypač dirbančių tarptautiniu mastu. „Be to, pensijų kaupimą su įmone neretai inicijuoja ir patys darbuotojai, suprantantys, kiek darbdaviai gali prisidėti prie jų finansinės ateities“, – sakė D. Kolmatsui.

Kad darbdavių vaidmuo skatinant gyventojus pasirūpinti pakankama pensija, yra svarbus, patvirtina ir tyrimai. „Net 54 proc. dirbančiųjų sutiktų prisidėti prie papildomo kaupimo fonde, jei tokio pat dydžio įmokas pervestų ir darbdavys“, – nurodė D. Kolmatsui. Tuo tarpu papildomą kaupimą pensijai kaip darbuotojų motyvacijos priemonę artimiausiais metais svarstytų bene pusė (48 proc.) darbdavių.

Šie rezultatai paaiškėjo apibendrinus „INVL Asset Management“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šį pavasarį atliktas apklausas. Gyventojų apklausoje dalyvavo 1009 gyventojai, iš kurių 694 dirbo pagal darbo sutartį, o 365 dirbo skatinimo priemones taikančiose bendrovėse, verslo įmonių apklausoje – 308 įmonės, iš kurių 263 taikė skatinimo priemones.

Darbdavio įmokos padeda siekti ilgalaikių finansinių tikslų

Kaupimas pensijai kartu su darbdaviu yra aktualus norint sutaupyti reikiamą sumą pragyvenimui, pabaigus darbo karjerą. Skaičiuojama, kad kokybiškam pragyvenimui pensijoje reiktų užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų.

„Nors kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros“ pensija leidžia tikėtis užsitikrinti pensijai apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Tuo tarpu trečioji pakopa suteikia galimybę siekti užsitikrinti likusį lėšų poreikį“, – sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, jei prie papildomo kaupimo pensijai prisideda darbdavys, pasiekti finansinių tikslų tampa paprasčiau. Skaičiuojama, kad jaunesniems nei 30 metų kaupimui pensijai reiktų atsidėti bent apie 10 proc. pajamų, o vyresniems nei 40 metų gali tekti atsidėti 20 proc. ir daugiau.

Darbdavio kaupimas pensijai trečios pakopos pensijų fonduose yra aktualus ir dėl savo praktiškumo. „Finansinis efektas matomas palyginus du skatinimo būdus – pensijų kaupimą ir skatinimą priedu prie atlyginimo. Jeigu darbuotojas yra pasiryžęs kaupti pensijai, su ta pačia skatinimui skirta lėšų suma įmonė gali jam pervesti ženkliai didesnę įmoką į pensijų fondą“, – pabrėžė D. Kolmatsui.

Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, bendri kaštai yra tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą. Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys, ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus,  investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 900 mln. eurų vertės turto.