Į savo profesinį tobulėjimą investuoja tik 18 proc. Lietuvos gyventojų

Išlikti konkurencingam, išlaikyti tvirtas pozicijas darbo rinkoje, o kartu ir užsitikrinti stabilias bei augančias pajamas padeda reikiama kvalifikacija ir nuolatinis tobulinimasis. Vis dėlto į savo profesinį tobulėjimą Lietuvoje investuoja tik mažiau nei penktadalis gyventojų. Pagrindinės priežastys, kodėl tam neskiriama dėmesio, – tai lėšų trūkumas ir tai, kad nematoma poreikio tai daryti.

Šias nuostatas atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Neinvestuoja, nes neturi lėšų arba nemato poreikio

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų neinvestuoja į savo profesinį tobulėjimą – tai daro tik 18,4 proc. apklaustųjų. Investuojantys į savo profesinį tobulėjimą dažniau nurodė vyrai (21,4 proc., moterys – 15,7 proc.), 26-45 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Savo profesiniu tobulėjimu labiausiai rūpinasi aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai – investuojantys į tai nurodė per 73 proc.

Paklausti, kodėl neinvestuoja į asmeninį tobulėjimą, 40 proc. neinvestuojančiųjų nurodė laisvų lėšų trūkumą, dar 39 proc. atsakė nematantys tokio poreikio. Beveik ketvirtadaliui apklaustųjų (24 proc.) atrodo, kad jiems pakanka tobulėjimo kasdieniame darbe, o 12 proc. nurodė, kad investavimu į šią sritį pasirūpina jų darbdavys.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nelinkę investuoti į savo profesinį tobulėjimą. Be to, mažiausiai tuo rūpinasi tie, kuriems to reikia labiau – mažesnių pajamų, mažiausio išsilavinimo asmenys, mažesnių miestų ir kaimų gyventojai“, – sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Jos teigimu, nors didelė dalis respondentų tvirtina, kad jiems profesiniam tobulėjimui trūksta lėšų, tačiau tokia pati dalis respondentų sakosi nematantys poreikio tai daryti. „Įsisuka ydingas ratas – neskiriant dėmesio profesiniam tobulėjimui, mažėja galimybių kelti kvalifikaciją, išmokti naujų dalykų ir uždirbti daugiau“, – sakė D. Kolmatsui.

Rasti lėšų profesiniam tobulėjimui padėtų ilgalaikis finansinis planas

Paprašyti įvertinti, kiek reiktų skirti lėšų profesiniam tobulėjimui per metus, 44 proc. respondentų negalėjo nurodyti, kokia tai turėtų būti suma. Po 22 proc. respondentų nurodė, kad reiktų iki 200 eurų arba iki 500 eurų, 10 proc. – iki 1000 eurų, o 2 proc. – kad reikia skirti daugiau kaip 1000 eurų.

Pasak D. Kolmatsui, galvojant apie asmeninį tobulėjimą, svarbiausia įsivardinti aktualią sritį ir nuolat skirti jai dėmesio bei laiko. „Norisi pabrėžti, kad norint tobulėti, nebūtina turėti daug lėšų, juo labiau, kad nemažai informacijos šiuo metu yra pasiekiama internetu. O, prireikus, atrasti lėšų gali padėti ilgalaikio finansinio plano sudarymas, kuriame būtų numatyti tikslai ir būdai, kaip jų bus pasiekta“, – sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, kiekvienas iš mūsų turi reguliariai įvertinti savo pozicijas darbo rinkoje, kad turima profesija ir kvalifikacija garantuotų pakankamas pajamas ilguoju laikotarpiu. „Net ir turint perspektyvią profesiją, svarbu tobulėti, nes konkurencija didelė ir savo tobulėjimu nesirūpinantis žmogus gali prarasti darbą arba jo atlygis nedidės taip, kaip galėtų“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui.

Specialistės teigimu, įdomu ir tai, kad remiantis tyrimu, paklausti, iš ko tikisi pragyventi pensijoje, nemaža dalis šalies gyventojų – 22 proc. teigė ketinantys dirbti ir išėję į pensiją, be to, ši dalis pastaraisiais metais didėjo. „Šie žmonės turės pasiūlyti darbo rinkai aktualias paslaugas ir ateityje, o tokiu atveju profesinis tobulėjimas yra būtinas“, – sakė D. Kolmatsui.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, taip pat alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 600 mln. eurų vertės turto.

Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.