Finansus planuoja vos kas šeštas šalies gyventojas: nuo ko pradėti naujais metais?

Metams baigiantis, įprasta ne tik įvertinti praėjusį etapą, bet ir pasižadėti imtis naujų dalykų. Vieni nusprendžia pradėti sportuoti, kiti – atsikratyti varginančio įpročio, treti – pasiryžta mokytis naujovių. Tuo tarpu finansų ekspertai siūlo šiemet įtraukti į šį sąrašą ir pažadus, susijusius su pinigų planavimu bei taupymu.

Beje, tai galėtų būti aktualu absoliučiai daugumai šalies gyventojų – remiantis vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį atliktu reprezentatyviu šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimu, finansinį planą turi vos kas šeštas šalies gyventojas. Tuo tarpu, šio tyrimo duomenimis, išgyventi iš santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo iki trijų mėnesių pavyktų 53 proc., iki pusės metų – 21 proc., iki metų – 8 proc. šalies gyventojų.

Ką reiktų pakeisti, kad pažadas planuoti finansus neliktų tik idėja, o taptų naudą nešančiais veiksmais? „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui dalijasi patarimais, kaip planuoti finansus. Ir nors esminė žinia yra nepamiršti, kad finansų planavimas yra ilgalaikis procesas, orientuotas į grąžą po keliolikos ar net keliasdešimt metų, tačiau pasinaudoti viena iš lėšų kaupimo galimybių, kuri leis pajusti realią finansinę naudą jau kitąmet, galima suspėti dar šiemet.

„Finansų specialistai rekomenduoja turėti finansinį planą, kuris apimtų bent 10 metų. Tad pirmiausia vertėtų nusiteikti, kad naudą pajusite ne taip greitai, o pradėti galbūt teks ir nuo skolų grąžinimo“, – sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, pradėti reiktų nuo esamos padėties ir finansinių tikslų apsibrėžimo, t. y., ne tik žinoti, kiek gaunate nuolatinių pajamų ir kokios jūsų yra išlaidos, bet ir kiek bei kokiems tikslams pinigų norite sukaupti ateityje, taip pat užsibrėžti, kokią norite turėti finansinę „pagalvę“ nenumatytiems atvejams – tai turėtų būti bent 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas šeimai, taip pat vertėtų pasirūpinti ir lėšų sukaupimu, jei šeimoje yra išlaikomų asmenų. Tuomet reiktų įvertinti, kiek galite skirti pinigų taupymui ir kaupimui bei kiek laiko planuojate tai daryti, ar didelę investavimo riziką toleruojate. „Be abejo, visada geriausia šiais klausimais pasitarti su finansų ekspertu, kuris padėtų susidėlioti šias plano dalis“, – sako D. Kolmatsui.

Antru žingsniu reiktų įvertinti savo dabartinius poreikius ir pajamas. „Gal yra galimybių ko nors atsisakyti ir skirti daugiau lėšų taupymui? Kartais paprasti kasdieniški dalykai leidžia per ilgą laiką sutaupyti gana nemenkas sumas. Kasdien sutaupant po eurą, per metus susikaups ne tokia jau ir maža suma“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui. Taip pat ji rekomenduoja atidžiai peržvelgti ir kuo greičiau grąžinti įsiskolinimus, už kuriuos mokamos didelės palūkanos. Reiktų racionaliai pasverti ir išlaidas didiesiems pirkiniams bei kaip juos galima įsigyti.

Trečias svarbus žingsnis – įvertinti savo finansinius tikslus ir galimybes investuoti bei pasirinkti optimalius būdus, kaip tai darysite. Vienas iš jų – įvertinti galimybes pasirūpinti būsima pensija kaupiant antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Antra, įvertinti kitus kaupimo ar investavimo tikslus ir suplanuoti, kaip jų sieksite.

Galima pačiam pasidomėti arba kreiptis pagalbos į finansų įstaigų specialistus, kurie patartų, kur ir kaip būtų naudinga investuoti bei kaupti konkrečiai jums, kokios grąžos galima tikėtis, kokia papildoma nauda būtų galima pasinaudoti. Pavyzdžiui, valstybė skatina gyventojus taupyti ir pasirūpinti papildoma pensija, taikydama mokesčių lengvatą kaupiant trečiojoje pakopoje – ją verta išnaudoti sudarant savo ilgalaikį finansinį planą.

„Pradėjus investuoti, svarbu daryti tai reguliariai. Periodinis portfelio papildymas užtikrina, kad bus investuojama ne tik „karštuoju“ periodu, bet ir investicijų kainoms nukritus – tai leidžia tikėtis, kad rinkų svyravimai nepablogins gyvenimo kokybės, bet išlaikys galimybę uždirbti“, – kalbėjo D. Kolmatsui. Specialistė pabrėžia, kad finansinio plano įgyvendinimas yra ilgalaikis procesas. Vis dėlto kai kurie žingsniai gali atnešti ir greitesnių vaisių.

„Suprantama, asmeninis finansinis planas reikalauja disciplinos ir kantrybės. Geriausia paskata imtis pokyčių – tai apčiuopiama nauda, kurią jie atneša. O ją pajusti galima jau dabar – pavyzdžiui, jei nusprendėte pensijai kaupti papildomai, iki metų pabaigos pradėjus kaupti trečios pakopos pensijų fonduose, kitąmet, deklaruojant šių metų pajamas, dar galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 15 procentų šių metų įmokų į trečios pakopos pensijų fondus“, – sako D. Kolmatsui.

Pasak jos, trečios pakopos pensijų fondai patrauklūs ne tik galimybe papildomai kaupti pensijai šalia antros pakopos pensijų fondų, bet ir savo lankstumu – juose, skirtingai nuo antros pakopos pensijų fondų, galima kaupti neribojant fondų skaičiaus ir juos valdančių bendrovių, tad tokiu būdu galima nukreipti investicijas įvairiomis kryptimis. Taigi, tinkamai suplanavus savo investavimo ir kaupimo įrankius, kasmet galima susigrąžinti apčiuopiamą pinigų sumą“, – pataria D. Kolmatsui.

Vertinant, kokią įmokų sumą būtų galimą susigrąžinti kitąmet deklaruojant šių metų įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, reiktų atsižvelgti į keletą faktorių – GPM lengvata gali būti taikoma ir kitoms GPM mažinančioms išlaidoms (pvz., gyvybės draudimo įmokoms, mokesčiams už studijas ir kt.), o bendra išlaidų, kurioms taikoma GPM lengvata, suma per metus negali viršyti 25 proc. asmens metinių apmokestinamųjų pajamų arba 2000 eurų – tokiu būdu maksimalus galimas asmeniui taikomos GPM lengvatos dydis per metus yra 300 eurų.

Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad norint, kad į trečios pakopos pensijų fondus įmokos būtų įskaitytos būtent į šiuos metus, verta pasidomėti, iki kurios dienos vertėtų pervesti įmokas į konkretų fondą. „Savo klientams rekomenduojame nedelsti, nes šiemet vėliausiai šios įmokos mūsų fondus turi pasiekti gruodžio 29 dieną, o kada įvyks lėšų pervedimas priklauso ir nuo to, tarp kurių bankų jis bus vykdomas.

„INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas atskleidė, kad 78 proc. apklaustųjų neturi sudarę savo ar šeimos finansinio plano ir tik 15 proc. atsakė tokį planą turintys.

Iš turinčių finansinį planą beveik trečdalis (28 proc.) nurodė planuojantys dvejiems metams, ketvirtadalio (26,5 proc.) finansinis planas siekia iki penkerių metų, 16 proc. – iki 10 metų, o penktadalis turi planą daugiau kaip 10 metų. Finansinį planą dažniau turi sudariusios moterys, 26-55 m. respondentai, didesnių pajamų grupių atstovai. Planą iki 2 metų dažniau yra sudariusios moterys ir didmiesčių gyventojai.Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„INVL Asset Management“ priklauso „Invaldos INVL“ grupei, kurios įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, privataus kapitalo turtą, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 185 tūkstančiai klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 575 mln. eurų vertės turto.

Pateikiama informacinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „INVL Asset Management“ valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami ar kaupdami pensijų fonduose prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti ar kaupti pensijų fonduose, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. GPM lengvatos dydis ir jos taikymas priklauso nuo individualių su klientu susijusių aplinkybių ir ateityje gali būti keičiamas.

III pakopos pensijų fondo dalyvis gali pasirinkti fondo išmokos būdą – vienkartine pensijų išmoka, periodine pensijų išmoka, nuperkant anuitetą gyvybės draudimo įmonėje. Pensijų anuiteto išmokas mokės gyvybės draudimo įmonė, su kuria sudarysite anuiteto mokėjimo sutartį. Daugiau apie pensijų anuitetą – www.lb.lt/pensiju_anuitetas. Likus 7 ir mažiau metų iki pensijos, siūlome apsvarstyti investavimą į konservatyvaus investavimo pensijų fondą. Už pensijų kaupimą pensijų fonduose atskaitomi jų taisyklėse nurodyti mokesčiai. Daugiau informacijos apie „INVL Asset Management“ valdomus pensijų fondus, jų taisykles, investavimo strategiją, su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – www.invl.com.

Finansų konsultantai atkreipia dėmesį, kad investavimo instrumentus būtina pasirinkti pagal savo toleruojamą rizikos laipsnį, laukiamą grąžą, investavimo terminą bei finansinę padėtį, įvertinant šiems instrumentams taikomus mokesčius bei diversifikuojant investuojamas lėšas.