Šių metų pradžioje finansų rinkas sukrėtusi koronaviruso pandemija ilgalaikei investicijų grąžai turėjo minimalią įtaką. Tai patvirtina vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ parengtas Lietuvos investicijų indeksas. Juo įvertinta pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža nuo 1996 metų iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos.
„Keli pastarieji pandemijos mėnesiai, kaip ir ankstesni rinkų svyravimai, parodė, kad neišvengiamus kritimo laikotarpius reikėtų vertinti ilgalaikėje perspektyvoje, o stabilumo pokyčių laikais suteikia investicijų išskaidymas bei periodiškumas. Lietuvos investicijų indeksas kritimo nebuvo patyręs nuo 2011 m., o po didesnio smukimo kovą, balandis šių metų rinkose nuteikė labiau optimistiškai“, – sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Jo teigimu, kalbant apie tolimesnes perspektyvas šalyje ir vertinant investavimą į būstą, trumpalaikiu laikotarpiu matomos prielaidos kainų korekcijai ir „spaudimas“ nuomos pajamoms. „Tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu mažės naujos statybos būsto pasiūla, o tai subalansuos pasiūlos-paklausos santykį ir spaudimą mažinti kainas. Akcijų kaip turto klasės vertės kitimą komentuoti kol kas sudėtinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad nors joms trumpuoju laikotarpiu bus būdingi svyravimai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dauguma įmonių bus atsparios didesniems ekonominiams sukrėtimams“, – sakė investuotojas.
Pasak jo, pinigų laikymas indėliuose ir toliau nežada jokių pokyčių – investicijų grąža išliks nulinė. „Na, o kalbant apie obligacijas,negalima prognozuoti panašios kaip istorinė grąžos trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu, nes tai lemia žemas obligacijų pajamingumas“, – sakė V. Rūkas.
Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau aštuntus metus iš eilės ir siekė 7,1 proc., o jo vidutinis metinis uždarbis 1996-2019 m. siekė 9,7 proc.Dėl šių metų pirmojo ketvirčio pokyčių rinkose Lietuvos investicijų indekso vidutinis metinis uždarbis per 1996-2020 m. pirmojo ketvirčio laikotarpį susitraukė 0,2 procentinio punkto iki 9,5 proc.
Didžiausią investicinę grąžą nešė akcijos ir būstas nuomai
Kaip parodė investicijų analizė iki 2019 metų pabaigos, tiek pernai, tiek per pastarąjį dešimtmetį didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje uždirbo akcijos. Pernai Lietuvos akcijų rinka augo net 15,4 proc. Nepaisant svyravimų, vertinant 24 metų laikotarpį, šalies akcijų vidutinė metinė grąža buvo 8,9 proc. per metus, o vertinant pastaruosius 10 metų – 10,5 procento. Šių metų pirmąjį ketvirtį šalies akcijos patyrė -15,1 proc. kritimą, o ilgalaikei grąžai nuo 1996 m. tai turėjo 0,8 proc. punkto įtaką – ši susitraukė iki 8,1 proc.
Praėjusiais metais antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko investicijos į būstą, kurių vertė pernai augo 7,2 proc., o, įvertinus ir nuomos pajamas, – 11,5 proc. Pasak V. Rūko, būsto nuomai atveju tai buvo didžiausias pakilimas nuo 2007 metų.Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (iki 2019 m. pabaigos), šalies būsto nuomai vidutinis metinis vertės augimas siekė 6,8 proc., o per 24 metų indekso skaičiavimo laikotarpį vidutinė metinė grąža iš būsto nuomai buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių ir siekė 13,9 procentų. Šių metų pirmąjį ketvirtį būsto nuomai grąža, nepaisant susitraukimo, ir toliau išliko teigiama, tad ilgalaikę metinę grąžą nuo 1996 m. sumažino vos 0,1 proc. punkto – iki 13,8 proc.
V. Rūko teigimu, praėjusiais metais obligacijų kainų augimas Europoje vis dar tęsėsi, o Lietuvos ir Vokietijos obligacijų pajamingumas pasiekė istorines žemumas. Nors pernai Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža ir pakilo iki 1,5 proc., per pastaruosius trejus metus ji neįveikė infliacijos. Lietuvos obligacijų grąža viršijo infliaciją tik vertinant 24 ir 10 metų laikotarpius. 2019 m. Lietuvos obligacijų grąža atsiliko nuo Vokietijos ir JAV 10 metų ilgalaikių obligacijų grąžos. Šalies obligacijų grąža 2020 m. pirmąjį ketvirtį keitėsi minimaliai, dėl to ilgalaikę grąžą nuo 1996 m. iki 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigos sumažino 0,1 proc. punkto iki 6,1 proc.
Lietuvos indėlių grąža 2019-aisiais penktus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tokia ji buvo ir šių metų pirmąjį ketvirtį, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų nepasikeitė ir išliko 4,4 proc. 2019 m. pabaigos duomenimis, šalies indėlių grąža infliaciją lenkė tik 24 metų laikotarpyje, kai pernai ir pastarąjį dešimtmetį jai nusileido.
Pensijų fondų privalumas – rizikos mažinimas pagal amžių
Šių metų pradžios rinkų svyravimas paveikė ir šalies gyventojų antros pakopos pensijų fonduose laikomą turtą. Šiems fondams 2019-ieji buvo rekordinio – beveik 20 proc. – augimo metai, dėl ko vidutinė šių fondų uždirbta metinė grąža nuo veiklos pradžios 2004 m. iki 2019 m. pabaigos siekė 5,2 proc. Visgi per pirmuosius keturis šių metų mėnesius šie fondai, kaip ir visos finansų rinkos, patyrė nuosmukį.
Nors pirmąjį ketvirtį kritimas siekė 14,8 proc., tačiau po palankesnio balandžio, kaip rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenys, pirmųjų keturių mėnesių vertės pokytis susitraukė iki -8,7 proc. ir vidutiniam metiniam uždarbiui nuo fondų veiklos pradžios 2004 metais turėjo 0,7 proc. punkto įtaką – jis sumažėjo iki 4,5 proc.
„Šių metų rinkų dinamika patvirtina principą, kad ir trečdalio vertės smukimas investuojant į akcijas yra būdingas. Visgi tolimesnius akcijų rinkų pokyčius vertinti yra sudėtinga, nes jie priklausys ir nuo pasaulio ekonomikos situacijos“, – sakė V. Rūkas.
Ekspertas primena, kad taupant pensijų fonduose svarbu nepamiršti, jog tai ilgalaikis – kelių dešimčių trukmės procesas, kurio metu tikrai pasitaikys svyravimų. „Be to, rinkų kritimas suteikia galimybę investuojant periodiškai už tą pačią sumą įsigyti daugiau pensijų fondo vienetų, tad taip išlošiama, nes jų vertė rinkoms kylant augs daugiau“, – sakė V. Rūkas. Jis priminė ir dar vieną svarbų pensijų fondų privalumą – fondai išskaido investicijas ir investuoja net į tūkstančius įvairių pozicijų, tokiu būdu sumažindami riziką dėl vienos ar kitos nuvertėjimo.
„Šalies antros pakopos fondai yra valdomi gyvenimo ciklo principu ir automatiškai mažina investavimo rizikingumą arba vertės svyravimų pastą pagal amžių. Dėl to rinkų kritimo metu nepatariama keisti fondo į mažiau rizikingą“, – sakė investicijų valdytojas. Pasak jo, valdant pensijų fondus svarbiausias tikslas yra investicijų vertės didinimas, o rinkoms krentant – maksimaliai įmanomas vertės išsaugojimas.
Investuotojo portretas keičiasi
Įvairius investicinius produktus valdanti INVL stebi ir kaip keičiasi šalies investuojančio gyventojo portretas. „Tyrimai rodo, kad lyginant situaciją prieš penkerius metus ir dabar, investuojančių šalyje daugėja, daugiau gyventojų investicijoms skiria kiek didesnes sumas“, – sako V. Rūkas.
2016 m. šalyje investavo 13 proc., o 2020 m. – jau 22 proc. respondentų.Įdomu, kad ir prieš penkerius metus, ir šiemet dažniau investavo vyrai, 26-35 m. gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės (virš 500 eurų 2016 m. ir 500-700 eurų 2020 m. (vienam namų ūkio nariui per mėnesį)) atstovai ir didmiesčių gyventojai. Tai parodė INVL užsakymu 2016 m. ir 2020 m. vasarį „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos.
„Per penkerius metus padaugėjo investuotojų, kaupiančių pensijai, papildomoms pajamoms būstui ar vaikų studijoms“,– pabrėžė V. Rūkas. Tyrimo duomenimis, kaupimas pensijai kaip investicijų tikslas išlieka pirmoje vietoje, ir šiuo tikslu investuojančių žmonių dalis per penkerius metus išaugo nuo 68 iki 74 procentų. Antroje vietoje – investicijos, tikintis uždirbti papildomoms pajamoms šalia pagrindinio uždarbio. Šiam tikslui investuojančių respondentų dalis išaugo nuo 27 iki 46 proc. Tuo tarpu investicijos į būstą šiemet buvo aktualios ketvirtadaliui respondentų (prieš 5 metus – 14 proc.), kaupiančių vaikų studijoms dalis išaugo nuo 16 iki 23 procentų.
Per penkerius metus nuo 21 iki 28 proc. išaugo dalis žmonių, kurie investicijoms skiria 51-100 eurų per mėnesį ir nuo 35 iki 28 proc. sumažėjo skiriančių šiam tikslui 21-50 eurų. Dar 13 proc. šiemet kas mėnesį teigė skiriantys 101-200 eurų (prieš 5 metus – 10 proc.), o 201 eurą ir daugiau – iš viso dešimtadalis respondentų (prieš 5 metus – 8 proc.).
„Spinter tyrimų“ 2016 m. tyrime dalyvavo 1011 respondentų, iš kurių į klausimus apie investavimo tikslą atsakė 129 investuojantys, o į klausimą apie investicijoms skiriamą sumą – 203 bent kartą investavę respondentai. 2020 m. tyrime dalyvavo 1012 respondentų, iš jų į klausimus apie investavimą atsakė 220 respondentų.
Tik 11 proc. gyventojų pensijoje tikisi pragyventi iš visose trijose pakopose sukauptų lėšų
Nepaisant to, kad investuojančiųjų daugėja, apklausa parodė, kad net po 40 proc. šalies gyventojų mano, jog pinigus geriausia laikyti „po pagalve“, t. y. taupyti pačiam, arba investuoti į nekilnojamąjį turtą. 29 proc. teigia, kad juos reiktų investuoti į nekilnojamąjį turtą nuomai, penktadalis pinigus patikėtų indėliams, o 17 proc. pensijų fondams.
Pasak V. Rūko, apklausa parodė ir tai, kad pensijai kaupiama vis dar nepakankamai. Planuodami ilgalaikę finansinę ateitį pensijoje ir nurodydami galimus pajamų šaltinius, didžioji dalis – net 60 proc. – šalies gyventojų tikisi gyventi iš valstybės („Sodros“) pensijos. Kad gyvens iš santaupų, taip pat iš „Sodros“ pensijos ir antros pakopos lėšų, mano po 29 procentus apklaustųjų.
V. Rūko teigimu, nors besitikinčių pragyventi iš „Sodros“ pensijos, kas leidžia tikėtis apie 30 proc. ligtolinių pajamų, pastaraisiais metais sumažėjo, visgi alternatyvius pajamų šaltinius nurodė mažesnė dalis, o beveik trečdalis pasikliauja santaupomis, kurias tiesiogiai veikia infliacija. Beveik ketvirtadalis respondentų pensijoje planuoja ir papildomai dirbti, dešimtadalis – pragyventi iš turimo nekilnojamojo turto. Tik 11 proc. apklaustųjų tikisi pensijoje gyventi iš „Sodros“ ir antroje bei trečioje pensijų pakopose sukauptų lėšų.
Skaičiuojama, kad kaupiant pensijai „Sodroje“ ir antros pakopos fonde, galima tikėtis 40-50 proc. ligtolinių pajamų siekiančios pensijos. Rekomenduojama pensija yra 80 proc. šių pajamų, kurias pasiekti reikalingi papildomi pajamų šaltiniai – į jas leidžia pretenduoti taupymas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.
„Pensijų fondai suteikia galimybę maksimaliai išskaidyti investicijas atsižvelgiant į norimą rizikingumą pagal amžių, o tokio išskaidymo naudą patvirtina ir Lietuvos investicijų indeksas. Nors atskiros jo turto klasės augo labiau nei bendras portfelis, visgi toks investicijų išskaidymas leidžia subalansuoti jų rizikingumą bei uždirbti pakankamą vidutinę grąžą ilgalaikiu laikotarpiu“, – sakė V. Rūkas.
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turtą bei kitas finansines priemones. 2019 m. pabaigos duomenimis, joms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės turto.
Šalies turto klasių grąža
| Turto klasė* | 1996-2019 m. vidutinė metinė grąža, proc. | 2010-2019 m. vidutinė metinė grąža, proc. | 2019 m. grąža, proc. | 2020 m. I ketvirčio grąža, proc. | 1996-2020 m. I ketvirčio vidutinė metinė grąža, proc. |
| Būstas nuomai (sąnaudos įvertintos nuo 2016 m.) Lietuvoje | 13,9 | 6,8 | 11,5 | 2,3 | 13,8 |
| Būsto kaina Lietuvoje | 6,4 | 2,1 | 7,2 | 1,2 | 6,3 |
| Lietuvos įmonių akcijos | 8,9 | 10,5 | 15,4 | -15,1 | 8,1 |
| Lietuvos trumpalaikiai skolos VP ir pinigų rinkos priemonės (indėliai) | 4,4 | 0,7 | 0,0 | 0,0 | 4,4 |
| Lietuvos ilgalaikės obligacijos | 6,2 | 3,5 | 1,5 | -0,2 | 6,1 |
| Lietuvos II pakopos pensijų fondai | 5,2** | 5,6 | 19,9 | -8,7*** | 4,5*** |
| Infliacija | 3,2 | 1,8 | 2,2 | 0,6 | 3,2 |
| Lietuvos investicijų indeksas | 9,7 | 5,7 | 7,1 | -3,2 | 9,5 |
* Apskaičiuojant būsto įsigijimo ir nuomos grąžą, remiamasi „Ober-Haus“ duomenimis.
** Nuo įkūrimo 2004 m.
*** Iki 2020 m. balandžio pabaigos.
Pateikiama informacinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „INVL Asset Management“ valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Prašome pasirinkti Jus dominančią temą SB.lt svetainėje.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Nuo šiol asmeninę informaciją rasite prisijungę prie savitarnos SB.lt svetainėje. Prisijungimo būdai nesikeičia.