Su reforma prasidėjo nauja pensijų fondų konkurencijos era – ko galima tikėtis?

Dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė

Naujoji pensijų kaupimo tvarka, atnešusi daug plačiai diskutuojamų naujovių, turi ir dar vieną mažai aptariamą, bet kaupiantiesiems svarbų aspektą. Nuo šių metų pradžios norint pereiti į kitą pensijų fondų valdymo bendrovę procedūra tapo gerokai paprastesnė, todėl gyventojai turi galimybę laisviau rinktis, vertindami konkrečios bendrovės pasiektus fondų rezultatus. Tai neabejotinai turės įtakos konkurencinei aplinkai ir jėgų pasiskirstymui tarp pensijų fondų valdytojų.

Šį pokytį galima vertinti ir kaip visiškai naują konkurencijos erą pensijų fondų rinkoje, o jo galimą įtaką – sieti su situacija, kai daugiau kaip prieš dešimtmetį mobiliojo ryšio rinkoje atsirado galimybė perkelti numerį pas kitą operatorių. Ji taip sustiprino konkurenciją, kad ilgainiui prisidėjo prie pokyčių, atrodo, nusistovėjusioje rinkoje. Priežastis paprasta – žmonės mato ir vertina didžiausią vertę jiems siūlančias bendroves. Vis dėlto pensijų fondų rinka turi savą specifiką, todėl besirenkant svarbu nepadaryti ir klaidų, kurios gali turėti įtakos kiekvieno žmogaus finansiniams siekiams.

Nuo šių metų, norint pakeisti savo antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovę, pakanka į ją kreiptis tiesiogiai pateikiant prašymą arba, esant galimybei, pasikeisti ją naudojantis pasirinktos bendrovės interneto savitarna.

Tai – didelis pokytis palyginti su iki šių metų buvusia tvarka, kai norint pereiti į kitą pensijų fondų valdymo bendrovę tekdavo atvykti į jos skyrių sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, o vėliau dar kreiptis į senąją bendrovę. Arba vietoj to prašymą keisti bendrovę patvirtinti pas notarą ar seniūną ir jį pristatyti naujajai bendrovei, kuri jį siųsdavo senajai. Akivaizdu, kad pasiryžus keisti savo pensijų kaupimo bendrovę, šiam tikslui tekdavo paaukoti nemažai brangaus laiko ir, tikėtina, patirti papildomų išlaidų.

Tačiau net ir esant tokioms laikui imlioms procedūroms, buvo nemažas skaičius kaupiančiųjų, kurie dėl savo būsimos pensijos nepagailėdavo laiko ir imdavosi sunešioti šias „geležines klumpes“, keisdami pensijų fondų valdytojus. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenys rodo, kad pensijų kaupimo bendroves keitusių šalies gyventojų 2018 m. pirmąjį pusmetį buvo daugiau kaip 18,4 tūkstančių, per 2017 m. – 34,7 tūkst., o per 2016 m. – 36 tūkstančiai.

Kam ši naujovė bus svarbi? Pirmiausia tiems, kurie domisi savo pensijų kaupimu ir vertina pasiektus rezultatus. Viena vertus, tai bus gyventojai, kurie jau kaupia pensijai ir galbūt tik dabar prisiruošė pažiūrėti, kaipgi sekasi jų pasirinktam pensijų fondui.

Kita grupė – tai nuo šių metų pensijų kaupimo sistemos dalyvių gretas papildysiantys iki tol nekaupę gyventojai iki 40 metų. Pastariesiems pensijų kaupimo bendrovė yra priskiriama atsitiktine tvarka. Jei patys nesudarys sutarties anksčiau ar neatsisakys pradėti kaupti, jie savo taupymo istoriją pradės liepą, tačiau jau dabar verta žinoti, kad jei jų esamos pensijų kaupimo bendrovės pasiekti rezultatai netenkins, ją galės bet kada paprastai pakeisti.

Į ką būtina atsižvelgti, renkantis pensijų fondų valdytoją? Čia pirmiausia yra svarbūs keli aspektai, tokie kaip pensijų fondų valdymo bendrovės patirtis investicijų valdymo srityje, pasiekti investicinės grąžos rezultatai ir pensijų fondų investavimo strategija.

Valdymo bendrovės patirtį rodo ne tik jos valdomų investicinių produktų spektras, bet ir jos pensijų fondų valdymo trukmė ir pasiekti ilgalaikiai fondų rezultatai, šių rezultatų vieta tarp analogiškų produktų.

Naujausius einamųjų metų, taip pat ir ilgalaikius – penkerių ir dešimties metų – trukmės pensijų fondų rezultatus Lietuvos bankas (LB) viešai skelbia kas ketvirtį. Nors einamųjų metų rezultatai yra svarbūs, tačiau reikia atsiminti, kad kaupimas pensijų fonduose yra orientuotas į keliasdešimt metų, todėl būtent ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai geriausiai atspindi bendrovės investicijų valdymo patirtį ir strategijos sėkmingumą, tad vertinti reiktų, kaip sekėsi atitinkamo rizikingumo fondams bent per 5 metų laikotarpį. O konkretaus fondo uždirbtą galutinę grąžą atskaičius taikomus mokesčius vidutines pajamas uždirbančiam šalies gyventojui rodo dar vienas LB skelbiamas – vidinės grąžos normos rodiklis.

Bendrovės pasirinkta pensijų fondų investavimo strategija taip pat labai svarbi. Po reformos, nuo 2019 m., visi šalies gyventojai antroje pakopoje kaups gyvenimo ciklo fonduose – investavimo strategiją pagal dalyvių amžių keis patys fondai, tad gyventojams tuo rūpintis nebereikės. Tai padės išvengti atvejų, kai kaupiama netinkamos investicinės strategijos fonde, nekeičiant jos pagal amžių. Vertinant investavimo strategiją svarbu pasidomėti, kiek plačiai yra išskaidomos pensijų fondų investicijos, kaip valdomi akcijų ir obligacijų portfeliai pensijų fonduose, kaip atsirenkamos potencialios investicijos, kada pradedama mažinti akcijų dalis klientui artėjant prie pensinio amžiaus. Be išvardintų kriterijų, taip pat rekomenduotina pasidomėti pensijų fondų paslaugų mokesčiais ir prieinamumu.

Visgi, kaip naujoji pensijų kaupimo tvarka iš tiesų pakeis situaciją rinkoje, šiandien dar sunku pasakyti, tačiau tikime, kad naujos galimybės paskatins gyventojus daugiau domėtis savo finansiniu turtu, o pensijų kaupimo bendroves – dar labiau stengtis suteikti klientams geresnius ilgalaikius investavimo rezultatus ir paslaugų kokybę. O tai bet kuriuo atveju – tik į gera.

Tuo tarpu pastarieji keleri metai mūsų bendrovei buvo pakankamai palankūs, – kaip rodo LB 2018 m. pabaigos duomenys, INVL antros pakopos pensijų fondų klientų skaičius per pastaruosius trejus metus augo triskart greičiau nei rinka, o fondų rezultatai per pastaruosius 5 metus, vertinant uždirbtą vidutinę metinę grąžą, buvo geriausi daugumoje šalies antros pakopos pensijų fondų kategorijų, nevertinant metus veikusių gyvenimo ciklo fondų. Nors, žinoma, praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos, tačiau jie yra svarbus indikatorius vertinant valdytojo profesionalumą.