Svarstote, ar prisiimti finansinius įsipareigojimus? Ekspertė pataria, ko nereikėtų pamiršti

Finansinių įsipareigojimų šių metų pradžioje turėjo daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų, o juos dažniau prisiėmė vyrai, labiau išsilavinę ir daugiausiai uždirbantys. Taip pat absoliuti dauguma turinčių tokių įsipareigojimų turėjo ir planą, kaip juos įvykdys, – tai atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Specialistai pabrėžia, kad net ir prisiėmus finansinių įsipareigojimų reikia nepamiršti taupyti ateičiai, o ypač gerėjant pragyvenimui, kai tai daryti lengviausia. Tuo tarpu, prieš įsipareigojant finansiškai, rekomenduojama įvertinti ne tik galimybes grąžinti skolas, bet ir būtinybę skolintis, taip pat pasirūpinti finansine apsauga ateičiai.

„Kalbant apie finansinius įsipareigojimus, itin tinka posakis: „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“. Jis reiškia, kad prieš skolinantis reikia ne tik įvertinti, kiek laiko, kokias ir kokio dydžio palūkanas reiks mokėti, bet ir kokią sumą įsipareigojimams galėsite skirti, ypač jei jie bus susieti su situacija rinkose ir dėl to gali keistis. Be to, reiktų įvertinti ir galimybę luktelti bei nesiskolinti, o norimam daiktui pinigų susitaupyti – tuomet, tikėtina, jis galbūt kainuotų pigiau“, – sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Pirmoji taisyklė – pradėti taupyti iš karto, kai gali

Tyrimas parodė, kad šių metų pradžioje finansinių įsipareigojimų turėjo 36 proc. apklaustųjų. Įdomu, kad finansinių įsipareigojimų kiek dažniau turėjo vyrai negu moterys, taip pat įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas (daugiau kaip 500 eurų namų ūkio nariui per mėnesį). Dažniau įsipareigoję finansiškai, vertinant pagal amžių, buvo sulaukę 26-45 metų, rečiausiai – 18-25 metų bei 56 metų ir vyresni gyventojai. Įvertinus, kiek tarp prisiėmusių finansinius įsipareigojimus buvo taupančių, paaiškėjo, kad taupė net aštuoni iš dešimties.

D. Kolmatsui teigimu, tvarkant finansus reiktų prisiminti ir bendrą taisyklę, kad taupyti pradėti reikia, kai tik tai yra įmanoma, ir nepamiršti to net grąžinant paskolą. „Neretai tenka susidurti su situacija, kai didesnę paskolą atiduodantys žmonės yra nusiteikę pirmiausia ją grąžinti ir tik tada galvoti apie taupymą ateičiai. Visgi toks sprendimas gali būti rizikingas – gali susiklostyti taip, kad paskola bus atiduota, tačiau žmogus neturės jokių santaupų, tad atsitikus netikėtai situacijai ir prireikus papildomų lėšų, jau išmokėtą daiktą gali tekti parduoti, nespėjus juo pasidžiaugti“, – sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, norint užsitikrinti finansinį stabilumą, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus, reiktų pasirūpinti finansine „pagalve“, kuri leistų nebegaunant pastovių pajamų pragyventi bent 3-6 mėnesius. „Dar vienas būtinas žingsnis – apsibrėžti finansinius tikslus ir nuolat taupyti tam tikrą dalį pajamų, dalį lėšų skirti kaupimui didesniems ilgalaikiams tikslams, taip pat ir pensijai“, – pabrėžė ekspertė.

Skaičiuojama, kad norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą pensijoje, žmogui iki 30 metų šiam tikslui reiktų atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų, gali prireikti ir 20 proc. ar dar daugiau atlyginimo.

Įsipareigojimų grąžinimo planą turėjo 9 iš 10

Tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma finansinių įsipareigojimų turinčių respondentų –  87 proc. – nurodė turintys planą, kaip juos ketina grąžinti. Norint efektyviai valdyti skolas, rekomenduojama pirmiausia grąžinti įsipareigojimus, už kuriuos mokamos didžiausios palūkanos.

Kad finansiniai įsipareigojimai būtų grąžinti laiku, ekspertė pataria susidarytimokėjimų kalendorių, taip pat įvertinti galimus palūkanų šuolius, netikėtas ar sezonines išlaidas, kurioms padengti reiktų būti sukaupus finansinį rezervą. O, norint subalansuoti savo ar šeimos finansus, rekomenduojama būti pasirengus bent 10 metų trukmės finansinį planą ir jame numatyti ne tik poreikius, bet ir jų pajamų šaltinius, taip pat ir pragyvenimui pensijoje.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo pat jų įsteigimo 2004 metais. Bendrovė taip pat valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 675 mln. eurų vertės turto.