Tyrimas: vyrai linkę planuoti didžiąsias išlaidas, moterys – visas

Nors finansų ekspertai rekomenduoja planuoti savo namų ūkio išlaidas, tai daro tik kiek daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų, o dar trečdalis planuoja tik didesnius pirkinius. Visas išlaidas dažniau planuoja moterys, o vyrai labiau linkę numatyti tik stambesnius pirkinius. Kita vertus, vyrai daugiau nei moterys investuoja.
 
Finansinis planingumas nuosekliai auga didėjant amžiui, taip pat – sukūrus šeimą. Tokias asmeninių finansų valdymo tendencijas atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.
 
Polinkis planuoti kinta gyvenimo eigoje
 
Apklausos duomenimis, 52 proc. gyventojų planuoja visas namų ūkio išlaidas, 34 proc. planuoja tik didžiąsias, o visai neplanuoja – dešimtadalis. Paaiškėjo, kad moterys yra kruopštesnės finansų planuotojos – visas namų ūkio išlaidas planuoja daugiau kaip 57 proc. moterų ir 46 proc. vyrų. Pastarieji dažniau nei moterys numato tik didžiuosius pirkinius (atitinkamai 36 proc. ir 32 proc.) arba linksta išvis neplanuoti išlaidų (apie 15 proc.). Tuo tarpu išlaidų neplanuojančių moterų yra dvigubai mažiau nei vyrų – tik 7,5 proc.

 Tyrimo rezultatai rodo, kad polinkis kruopščiai planuoti namų ūkio finansus yra susijęs ir su amžiumi – dažniau visos namų ūkio išlaidos planuojamos 46 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje (56-62 proc.), o tarp 26-45 m. amžiaus gyventojų jas planuoja beveik pusė (45-50 proc.), ši amžiaus grupė daugiausia dėmesio skiria išlaidoms stambesniems pirkiniams (40 proc.).
 
Visas savo namų ūkio išlaidas taip pat dažniau planuoja susituokę arba su partneriais gyvenantys asmenys – tokių yra daugiau kaip pusė (51 proc.), o tarp neturinčių šeimų planuojančių visus savo finansus yra 43 proc. Tarp respondentų, kurie namų ūkio išlaidų visai neplanuoja, penktadalis yra nesusituokę, o susituokusių tokių yra vos 8 proc.
 
„INVL Asset Management“ Fondų investicijų vadovo Vaidoto Rūko teigimu, tyrimo rezultatai atspindi skirtingų žmogaus gyvenimo etapų finansinių sprendimų ir elgesio modelius. „Patirtis rodo, kad finansų planavimui ir valdymui verta daugiau dėmesio skirti kuo anksčiau – finansinio raštingumo įgūdžius reikėtų ugdyti nuo vaikystės, o galvojant apie finansų planavimą – skirti dėmesio ir dalies lėšų investavimui. Ilgalaikis kaupimas bei investavimas duoda geresnių rezultatų ir leidžia susikurti tvirtesnį finansinį pagrindą savo gyvenimo eigoje“, – pabrėžė V. Rūkas.
 
Kad investuoja atsakė 15,5 proc. vyrų ir 10,5 proc. moterų. Daugiausiai tarp investuojančių pagal amžių yra tarp 26-35 m. bei 36-45 m.respondentų (atitinkamai 23 proc. ir 17 proc.) bei aukštąjį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų (20,5proc.). Apie 60 proc. vyrų ir moterų nurodė, kad labiausiai juos investuoti paskatintų didesnės pajamos, o maždaug trečdalis teigė, kad jiems reiktų geresnio finansų rinkų išmanymo.  
 
Lemia ir pajamų dydis bei profesija
 
Apklausa parodė, kad šalies gyventojų dėmesys pinigų planavimui skiriasi ir pagal pajamas. Daugiausiai – net 57 proc. – visas išlaidas planuoja gyventojai, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui siekia nuo 200 iki 300 eurų. Apie pusė planuojančių visas išlaidas yra tarp gaunančių 301-500 eurų pajamų vienam nariui. Tarp didžiausias pajamas (daugiau kaip 500 eurų per mėnesį vienam namų ūkio nariui) gaunančių yra ir daugiausia tik stambius pirkinius planuojančių asmenų – per 41 proc. Didžiausia dalis visai neplanuojančių savo išlaidų (14 proc.) yra mažiausiai (iki 200 eurų namų ūkio nariui per mėnesį) uždirbančių respondentų kategorijoje.
 
„Gyventojų atsakymai leidžia spręsti, kad gana nemenka dalis namų ūkių pinigų išleidžiama spontaniškai, labiau planuojant stambesnius pirkinius. Vadinasi, jie gali potencialiai susidurti su situacijomis, kai pritrūkstama pinigų būtinosioms išlaidoms arba finansiniams įsipareigojimams. Kruopšti asmeninių finansų kontrolė ir valdymas ne tik leidžia išvengti sudėtingų finansinių situacijų, bet kartu sudaro galimybę daugiau lėšų numatyti taupymui, investavimui savo bei šeimos ateičiai. Žinoma, tam reikalingas ryžtas ir asmeninė motyvacija“, – pastebi V. Rūkas.
 
Vertinant respondentų atsakymus pagal jų užsiėmimą, paaiškėjo, kad patys kruopščiausi finansų planuotojai yra ūkininkai (visas išlaidas planuoja 58 proc.), specialistai ir tarnautojai (55 proc.) ir pensininkai (63 proc.), o beveik trečdalis studentų ir moksleivių išlaidų neplanuoja. Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
 
Viena pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ valdo aštuonis pensijų ir penkis investicinius fondus. Bendrovė priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 150 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo 340 mln. eurų vertės turto.